žemaitis

žemaĩtis, -ė smob. (2) K, Jn, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, žemáitis (1) LsB574 1. SD455, Sut, N, KoG16, M, J, L, K.Būg, Žr, Skd, Vvr Žemaičių krašto gyventojas; iš Žemaičių krašto kilęs žmogus: Žemaĩčiai labai labai džiaugias, kai atvažiuoja: jiem labai gražu ežerai Ob. Žemaĩčiai yr kietasprandžiai: ką pasakė, daugiau nebkartos Bdr. Žemaitis, negalėdamas joti, velijas pėsčias beitąs nekaip ratūse bevažiuojąs, tardamas: „Ar aš čia koksai vergas ratgalė[je] vilkties“ S.Dauk. Po galutiniais ar šalutiniais trobos langais buvo tas darželis užtvertas, be kurio žemaitė tarės ne mergaitė esanti S.Dauk. Šalia jo stovėjo vyras, aukštas, stambus, toks, kaip būna klaipėdiškis, toks, kaip būna padorus žemaitis I.Simon. Žemaitis apskritai nešnekus su svetimais, nežinomais, o ypatingai su tais, kur jo tarmės nemoka Pt. Apsigyvenau pas vieną žemaitę, kuri laikė mokinius ir iš to gyveno J.Bil. Važiavo par mišką vienas žemaitẽlis Plng. Jūs, žemaĩčiai, ant mūsų sakėt: vokytis šioks, vokytis toks, o dabar tik šaukat „Gelbėkiat, gelbėkiat!“ End. Gyveno pagal seno žemaičio taisyklę: „Diena mano – amžius mano“ R.Gran. Kito nepasakysi, ka ne žemaĩtis tė[ra] iš kalbos Plng. Žemaĩčiai y[ra] lėti, darbšti, spakaini žmonys Sd. Kaip ans gal nepripažinti kruvino (tikro) žemaĩčio Lk. A žinotav ką, draugeliai, jug žemaitẽlis judu kiaurai parmato, i teip nėko nesako Bdr. Čia patys dykiejai (tikrieji) žemaĩčiai Als. Su žemaĩčiais [dzūkams] neseka sušnekėt Dg. Mes su žemaitùkais pasipažinojom Jrb. Mūs marti žemaitùkė Grš. O jeigu vėl skaudus likimas lemtų nelaisvės naštą nešti ant pečių, su kuo dalinčiaus kietą narų lentą? Su žemaičiu, su broliu kukučiu rš. Susibarė du gudu dėl žemaičių mergelės LTR(Plt). Aš tam žemaĩčiui pajuostpilvaičiui prikaisčiau alaus, pridrėbčiau medaus JD1287. Anei prūsuką, Marei žemaituką, o šiai šelmei Kotrynelei rudą cigonuką KlpD81. ^ Nosė raudona teip kaip žemaičio krosnė LTR(Prk). Kantrus kaip žemaitis LTR. Darbštus kaip žemaičio arklys KrvP(Rs). Apgavo kaip žemaitis du už vieną pardavęs LTR(Žg). Iškaito, kaip žemaitis vokietį sutikęs TŽV601. Atrado žemaitis protą ir vedė kuprotą KrvP(Klm). Kas būs, kas nebūs – žemaitis nepražūs S.Dauk. Dyvų dyvai, tokie dyvai buvo, o žemaĩtis nepražuvo Pln. Žemaiti, kukuti, kur dėjai vaikutį? – Nuo ratų galo šuva pagavo (d.) Rz. Žemaĩtis kukutis, kiaulės snukutis Slv. Perkūno dievaiti, nemušk žemaitį, bet mušk tą gudą kaip šunį rudą D.Pošk. Žemaitis pri darbo apsisiauta, pri valgio nusisiauta Up. Žemai žemaitis, aukštai dievaitis, – nukris dievaitis, užmuš žemaitį (Perkūnas) Rsn. 2. svetimos tarmės žmogus, nevietinis gyventojas: Užnemunės dzūkai žemaičiais vadina visus nedzūkiškai kalbančius šiaurinius kaimynus A.Sal. Atvažiuodavo žemaitùkų nuo Vilniaus, nuo Ukmergės Pš. Tę buvo ir tokia žemaĩtė DrskŽ. Ana neturėj[o] vyro ir paprašė žemaitukùs – padarykit vartus Arm. In mūs kiemą (kaimą) žemaitùkų daug privažiavę, statė karvidę Arm.